Seimo pritarimas Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos, kuriose numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir priemonės iki 2030 m. Lėšų poreikis Civilinės saugos programos įgyvendinimui siekia apie 285 mln. eurų.
Pasak ministrės Agnės Bilotaitės, sukurti šio laikmečio iššūkį atitinkančią civilinės saugos iniciatyvą, skatinančią nesaugią kaimynystę ir iš kylančios karinės ir hibridinės grėsmės, taip pat nesaugi karo Baltarusijos Astravo atominė jėgainė ir Ukrainoje pamokos.
„Pasikeitusi geopolitinė situacija ir grėsmių lygis rodo, kad civilinės saugos stiprinimas yra ne galimybė, o būtinybė. Ėmėmės iš esmės modernizuoti civilinės saugos srityje ir per šią Vyriausybės kadenciją padarėme didžiulį proveržį. Prieš metus parengėme civilinės saugos koncepciją, kuri paklojo pagrindą Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos. Ši programa užtikrina darbų tęstinumą civilinės saugos srityje – programoje numatytas ir jos įgyvendinimui reikiamas finansavimas“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Civilinės saugos ir stiprinimo programa ketinama įgyvendinti 7 prioritetus: priedangų infrastruktūros plėtrą; perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą; krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo didinimą; sveikatos sistemos atsparumo didinimą; civilinės saugos pagalbos komandų formavimas; pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimą; civilinės saugos mokymų pajėgumų stiprinimas.
Didesnė programos lėšų dalis būtų skiriama savivaldybėms investuoti į priedangų infrastruktūros plėtrą, vykdyti prevencijos ir parengties iniciatyvas, apsirūpinti būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir gyventojų poreikių tenkinimui.
Programoje numatyta, kad bus siekiama užtikrinti priedangą 50 proc. gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje identifikuota apie 4,3 tūkst. priedangų, kurių tilptų maždaug 1,1 milijono (arba apie 39 proc.) šalies gyventojų.
Pastaraisiais metais plečiama ir modernizuojama gyventojų perspėjimo sistema. Šalies veikia 944 perspėjimo sirenos, kurias galima perspėti 56,8 proc. Lietuvos gyventojai.
Iš Norvegijos finansavimo nupirktos 197 sirenos ir baigiamas jų montavimas 17-oje savivaldybių, esančių arčiausiai Baltarusijos atominės jėgainės. Tikslas – kad perspėjimo sirenų tinklas pasiektų 75 proc. Lietuvos gyventojai.
Taip pat pradėtas rengti nacionalinis gyventojų evakavimo planas karinio scenarijaus atveju. Valstybės lygio civilinės saugos pratybų skaičius augo beveik 4 kartus kartus su 2021–2023 m. 2024-2026 m. numatytas 57 civilinės saugos pratybos.
Jau baigiamas ir 5 metų trukmės kompleksinis priemonių planas, skirtas pasirengimui galimai avarijai Baltarusijos AE. Pagal pirmą kartą šalies istorijoje skirtas finansavimas savivaldybėms, kontaktams radiacinio pavojaus zonoje – iš viso daugiau nei 90 mln. Euras. Pažymėtina, kad šis priemonių planas ne tik prie geresnio savivaldybių pasirengimo galimam radiologiniam pavojui, bet ir kitoms ekstremaliosioms situacijoms.
Padidintas ir visuomenės informuotumas bei atsparumas – Lietuvos gyventojų, žinančių, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, dalis siekia 52 proc.
Daugiau naujienų rasite portale Miesto naujienos.
